Praleisti ir eiti į turinį

Vilniaus maratonas

10 rugsėjo, 2012

Praėjusį  sekmadienį sostinės gyvenimą paįvairino vienas didžiausių bėgimo renginių Lietuvoje – Vilniaus maratonas. Ar didžiausias? Pagal renginio mąstą, nuotolių kiekį – galbūt. Pagal dalyvių skaičių atsilieka nuo Klaipėdos Vilties bėgimo, kur startuoja virš 4000 dalyvių, aišku, jei galima pasitikėti klaipėdiečių pateikiamais skaičiais, nes kiek žinau, tai masinių 6,6km ir 3,3km bėgimo dalyvių nelabai kas skaičiuoja. VM organizatoriai pateikia tikslesnę statiską – taigi į startą sekmadienį maratone,pusėje, ketvirtyje, estafetėje ir minimaratone stojo 3384 bėgikai. Keletas fanatiškų bėgikų sugebėjo startuoti neviename nuotolyje, taigi tas skaičius iš tikrujų šiek tiek mažesnis, na bet esmės nekeičia – Lietuvos mąstais toks kiekis jau daro įspūdį. Organizatoriai garsiai  skelbėsi, kad surinko virš 4000 dalyvių – išankstiniuose sąrašuose VM puslapyje  taip ir buvo pateikta. Po varžybų palyginus startavusių protokolus su užsiregistravusių sąrašais, pasirodė šiokios tokios keistenybės – maratone nestartavo apie tris šimtus bėgikų, pusmaratonyje – apie 350, o mini – beveik 500! Mažiausiai nubirėjo dalyvių ketvirtyje – tik šimtas penkiasdešimt. Kažkaip nesitiki, kad sumokėję gana nemažą dalyvio mokestį, žmonės persigalvotų. Kelios dešimtys tokių – tikėtina, juk visko pasitaiko, bet kai virš tūkstančio – tai jau palieka nemalonų prirašinėjimo įspūdį. Ar tokiu būdu organizatoriai nori padaryti didesnį įspūdį rėmėjams ir Vilniaus valdžiai? Na, čia jų reikalas.

Kaip ir kiekvienas renginys, taip ir VM, palieka ir teigiamų, ir neigiamų atsiminimų. Taigi,patiko:

1. Daug dalyvių – iš tikrųjų smagu bėgti, kai visus keturis ratus trasoje matyti daug bėgančių. Kituose ilgesnių nuotolių varžybose Lietuvoje jau po kokio penkto km lieki, kaip sako mūsų  kaimynai iš rytų pusės, “v gordom odinočestvie“. Lieka tik džiaugtis, kad bėgimas Lt populiarėja, nemažai tam įtakos padarė ir VM.

2. Trasa – tik vienas staigokas posūkis, nėra apsisukimų siauroje gatvėje, ką dažnai galima sutikti daugelio maratonų, ir ne tik, trasose. Kadangi mano girgždantys keliai staigių šoninių judesių netoleruoja, tai šiuo požiūriu, VM trasa paliko malonų įspūdį. Ačiū A. Kazlauskui, kad nepasirinko paprastesnio, bet mažiau vykusio varianto su apsisukimais.

3. Aprūpinimas: maitinimas trasoje, dušas bėgimo metu, dalyvio medalis, atsistatymo priemonės po finišo, marškinėliai ir pan. – viskas, kaip bet kuriame Europos sostinės maratone.

4. Kilnojami tualetai prie trasos – prireikė, ir labai gerai, kad jie ten buvo. Aišku, čia asmeninės maitinimosi problemos, bet pliusas organizatoriams, kad tuo pasirūpino.

5. Užrašai prie kilometrinių atžymų – geras sumanymas.

6. Punktualumas – bent kiek pats pastebėjau, ryškesnių nukrypimų nuo programos nebuvo.

Nepatiko:

1. Nuostatų kaitaliojimas: apdovanojimų papildymas piniginiais prizais ir t.t. ir likus porai dienų to papildymo ištrynimas. Kadangi apdovanojimų ceremonijos nemačiau, tai taip ir nežinau, ar piniginiai prizai buvo.

2. Nepagarba veteranams: kaip tikras pasityčiojimas nuskambėjo punktas minėtame nuostatų papildyme: “dalyviams pageidaujant bus organizuotas amžiaus grupių nugalėtojų ir prizininkų diplomų teikimas“. Tokia ceremonija yra privaloma, nes kitaip kokiems velniams nuostatuose išskirtos amžiaus grupės?  O ir šiaip atsidurti ant tokio renginio apdovanojimų pakylos daugeliui būtų tikras malonumas.

3. Dalyvio mokesčio didėjimo grafikas – mano supratimu, minimalų mokestį reikėtų išlaikyti gerokai ilgiau ir pradėti didinti likus ne daugiau kaip  dviems mėnesiams. Nepatinka, kai reikia žiemą sukti galvą, ar galėsi po pusės metų sudalyvauti maratone. Visgi čia ne olimpinės žaidynės.

4. Apdovanojimai: tiesiai šviesiai – gėda, o ne apdovanojimai. Nors organizatoriai ir skelbiasi, kad jie už masiškumą, o ne už meistriškumą, bet vis tiek –  kaip prestižiniam, tarptautiniam  renginiui piniginiai prizai turėtų būti bent jau pirmam šešetukui. Amžiaus grupių prizininkams rasti rėmėją nors daiktiniams prizams irgi neturėtų būti problema. O  dabar kai kuriuose Lt miestelių bėgimuose apdovanojimai būna geresni, nei didžiuliame sostinės renginyje.

5. Grindinys trasoje: nepatinka jis man dar nuo tų laikų, kai judėdavau trasoje greičiau nei 4min/km, nepatinka ir dabar. Pilnai pritariu Ž. Balčiūnaitei prieš kelis metus neigiamai atsiliepusiai apie tuometinę trasos atkarpą prie Arsenalo. Ną ten nors šaligatviu būdavo galima prabėgti, o dabar išsisukti nuo Vrublevskio gatvės akmenų, senamiesčio ir ypač šlykščios atkarpos ties Pilies gatvės pabaiga netoli finišo niekaip neišeina. Daug kas sako, kad trasa senamiesčiu parodo miesto grožį – koks ten grožis, jei reikia spoksoti po kojomis, kad nepargriūtum.

Bendri pastebėjimai:

VM’e ėmė lankytis vidutinio pajėgumo svečiai iš V.Europos, t.y. bėgantys ties 3h riba. Galima pridėti italą, tapusį prizininku pusmaratonyje, estafetės prizininkus. Ankstesniais metais jų beveik nebūdavo.

Pasitempė Lietuvos moterys. Dešimt iš jų sugebėjo įveikti 4val. ribą, dar dvi liko visai šalia jos, ir visa tai nedalyvaujant pajėgiausioms mūsų maratonininkėms. Tokio vaizdo nebuvo per visus ankstesnius VM. Pagarba dailiąjai lyčiai.

Pamažu daugėja žiūrovų. Jei per pirmuosius maratonus starto-finišo vietoje galimo buvo sutikti tik kelis dalyvių artimuosius ir sulaukti praeivių klausimų “o kas čia vyksta“, tai šiemet plojimų buvo ir Žvėryne, ir Gedimino prospekte – neskaitant etatinių savanorių-plojikių. Ir žiūrovai buvo susitelkę ne tik ties finišu.

Įdomybės su estafete – ypač su pirmųjų dviejų komandų sudėtimi. Vilkaviškio komandoje radau tik vieną vilkaviškietį, Vilniaus rajono ugniagesių komandoje tik vieną studentą iš Vilniaus rajono. Iš viso ar šioje komandoje nors vienas bėgikas šalia ugniagesių mašinos stovėjo dar nežinia, na nebent pasvalietis A.Meška. Pokštauja tautiečiai. VM’o laikininkams tikslūs etapų laikai pamažu virsta neįmanoma misija – pavasarį per pusmaratonį Vingio parke buvo krūva painiavos, dabar vėl tas pats. Niekaip nepatikėsiu, kad beveik negirdėtas orientacininkas gali dešimties su puse km nuotolyje laimėti prieš Lt  10000m bėgimo čempioną net dvi minutes. Estafetininkai brokuotus čipus gauna ar kaip?

Asmeniškai man maratonas nebuvo per daug sunkus. Ligos sumovė pasiruošimą, taigi bėgau tik todėl, kad buvau iš anksto užsiregistravęs ir iki šiol nepraleidęs nei vieno VM’o. Pasirinkau tempą apie 15sek. lėtesnį nei įprastai ir sėkmingai pusę nuotolio jį išlaikiau. Būčiau išlaikęs ir trečią ratą, bet priverstinis sustojimas tualete pridėjo tris minutes. Ketvirtame rate pasijautė treniruočių stoka, taigi jis išėjo pusantros minutės lėtesnis. Ryškaus lūžimo išvengiau, nors tiek gerai. Rezultatas už asmeninį blogesnis 23min., bet iki antirekordo dar liko 25min.

Ir pabaigai – VM organizatoriai paskelbė ypatingą žemą kainą registruojantis 2013m maratonui, nuolaida galioja tik vieną savaitę. Puolu žiūrėti kas čia tokio ir apatinis žandikaulis nevaldomai krenta žemyn – pasirodo tas ypatingai žemas dalyvio mokestis yra  45lt. Kyla klausimas – tai kokia bus minimali kaina? Pagal viską sprendžiant, nemažiau 100lt. Gal organizatoriai pamiršo, kad Vilnius yra Lietuvos, o ne kokios Norvegijos sostinė?

From → Uncategorized

One Comment
  1. Aš irgi spėjau „pigiau“ užsiregistruoti. Kainos Lietuvos mastais tikrai astronominės.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: