Mykolajki

Mykolaikos – nedidelis miestelis pakeliui į Olštyną.Lietuviams geriau žinomas kaip pirmasis arti esantis vandens pramogų parkas. Pasirodo, be vandens pramogų, čia yra ir šiuolaikiškas sporto centras – stadionas,aikštynai, uždarų patalpų kompleksas užima, turbūt, apie ketvirtį miestelio ploto. Netoli nuo vandens pramogų parko yra žirgynas su lenktynių trasa, kurioje ir buvo vykdomos bėgimo varžybos: vaikų bėgimai, satelitinis keturių su puse km bėgimas – bieg dlia Zosi (?) ir pagrindinis nuotolis – dešimt km, įvardintas kaip Mozūrų vaivadijos pirmenybės.

Trasa gudriai išvingiuota – išeina du ratai viename rate, prasilenkimo vietoje įrengtas dirbtinis kalniukas su tuneliu- taigi iš viso pilnas ratas išeina du km ir du šimtai penkiasdešimt metrų. Ant kalniuko finišuoja vaikai  bėgantys trumpesnius nuotolius – neblogas ištvermės patikrinimas pabaigoje, kai jėgų ir taip nebelabai būna, ypač tiems, kas mėgsta pirmauti nuo pat pradžios (tokių vaikų tarpe dauguma). Ant kalniuko užlipus labai patogu stebėti varžybas – visas lenktynių ratas kaip ant delno. Kadangi koja dar nesugijo, tai žiūrovo pozicija pasirodė tikrai patogi, ypač stebint keturių su puse km bėgimą. Deįimties km bėgikai apsuka 2,25km ratą, bėga iš jo link Stare Sady kaimo, grįžta atgal ir dar kartą vingiuoja visą lenktynių ratą.

Lyginant su neseniai aplankytu Popovo bėgimu, varžybų lygis žymiai aukštesnis – vaikų rezultatai rodo, kad čia jau susirinkę lankantys lengvosios atletikos treniruotes, o ne šiaip mokytojų ar tėvų atvežti jaunieji bėgikai. 4,5km nuotolyje rezultatai ne per aukščiausi – nugalėtojas bėgo: vyrų –  3:25/km, moterų –  4:33/km tempu. Dešimties km nuotolyje rezultatai kiek rimtesni – vyrų nugalėtojas 3:18/km greitis – neprastai, atsižvelgiant jog pusė trasos bėgta prieš gana smarkoką vėją ir dar raižytoje trasoje. Moterų nugalėtoja (iš veteranų grupės)  įveikė trasą maždaug 4:20/km tempu.

Varžybų organizacija nebloga, tik pirmąkart atvykusiems buvo sunkoka susigaudyti vaikų trasose – galėjo organizatoriai ir pakabinti  kokį paaiškinimą, kas iš kur startuoja. Apdovanojimai geri (vaikams irgi – ne visur taip būna) – krepšiai, kuprinės, badmintono rinkiniai su tinklais, muzikiniai centrai, gražios taurės ir medaliai – reikia pripažinti, kad lenkai prizų verte lenkia ir tėvynainių ir latvių varžybų apdovanojimus. Vėlavimų nėra, net į  4,5km nuotolio apdovanojimus sugebėjome pavėluoti. Maitinimas po finišo, vaikams dar ir saldžios vatos porcija (na nežinau ar čia jau toks reikalingas dalykas, turbūt organizatoriai stengėsi mažiesiems šiokią tokią šventę sukurti), nedidelė mugė, operatyviai iškabinti rezultatai – visumoje įspūdis geras. Trūkumas – nėra kur nusimaudyti po varžybų – nebent užsukti į šalia esantį vandens parką.