Vilainiai 2013

Pirmas bėgimas šiais metais. Pirmas bėgimo taurės etapas, kurią Almiras pernai grasino baigsiąs visiems laikams. Pirmas masinis FOCUS runing pasirodymas (pasirodo, Martinkos idėja daryti masines treniruotes prieš VM, galų gale virto bėgimu klubu). Pirmas kartas po ilgoko laiko tarpo, kai dar po pirmo km reikėjo vaikytis moterų lyderę. Pirmas savo amžiaus grupėje.

Užteks apie pirmuosius kartus. Bėgimo trasos pakeitimas prieš tris metus, mano nuomone, renginio nepapuošė – apie puskilometrį maltis po kiemus, šokinėjant per balas, malonumas menkas. Aišku, organizatoriams lengviau – gatvės nuošalios, nereikia trukdyti eismo centrinėje miesto gatvėje, šalia sporto centras, nebereikia prašytis į vidurines mokyklas. O bėgikams? Nuomonių yra įvairių: vieniems senojoje trasoje nepatiko ilgos tiesiosios, o kiti norėtų bėgti miesto centre. Asmeniškai mane, be lakstymo po kiemus, nervuoja staigūs posūkiai, kurių naujojoje trasoje atsirado net keletas.

Kas dar nepatiko? Smulkmena – chaotiški apdovanojimai. Buvo kviečiami ėjimo ir bėgimo prizininkai be jokios aiškios tvarkos, net nepaskelbiant rungties, nebekalbant apie amžiaus grupės įvardijimą.

Iš privalumų – greitai paskelbti rezultatai, yra kur nusimaudyti ( ypač aktualu pabėgiojus po balas), arbata po finišo (bent bėgusiems penkis km).

Šiaip iš bėgimo įsiminė bjaurus priešpriešinis vėjas pirmus pusantro km, triatloninko pergalė penkiuose km (kur lengvaatlečiai!?),silpnokas kai kurių bėgikų pasirodymas (na, neseniai šventės buvo) ir Totilo grasinimai, kad kitąkart visus maniškius  “padarys“.