Pabaiskas – Ukmergė

Bėgimas pasižymintis lengviausia trasa Lietuvoje (na, bent aš lengvesne tikrai nesu bėgęs). Pirmi keturi km gal ir ne patys lengviausi, bet po to – leidiesi daugiau ar mažiau stačiai vos ne iki paskutinių keturių šimtų metrų. Taigi bėgimo tempas būna visai ne žiemiškas (kažin, kaip viskas atrodytų bėgant iš Ukmergės į Pabaiską?). Pabaigoje laukia apie šimto metrų pakilimas, bet tiek bėgus žemyn, didelio įspūdžio tas kalniukas nepadaro. Startas Pabaiske tradiciškai per ledą ar sniegą, bet už poros šimtų metrų įbėgama į sausą asfaltą, kurio sėkmingai galima judėti iki Ukmergėje esančio tilto per Šventąją. Čia policijos pastangomis bėgikai nukreipiami į šaligatvį, kuriuo bėgama iki finišo. Sakyčiau, pavojingiausia trasos dalis – vaikšto pėstieji (potencialūs kėgliai, ypač ties autobusų stotele), nelygi danga su ledo intarpais, sniego košė – na, šiemet apsieita be jos.

Organizacija palieka gerą įspūdį – nėra dalyvio mokesčio, kas jau gadina nervus eiliniuose viešosios įstaigos TVM rengiamuose bėgimuose, autobusai nuveža laiku į Pabaiską, trasa aiški ir prižiurima, po finišo arbata ir bandelės ar čeburekai (norintiems bandelių verta paskubėti į Vilkmergės restoraną, nes bėgikai varvančius riebalais čeburekus nelabai vertina, taigi paskutiniams tik jie ir telieka), ir , aišku, maloniausia dalis – pirtis ir baseinas.

Viskas būtų puiku, jei šaukštas deguto (na, kaip be jo?). Pabaiske organizatoriai paskelbia nurodymą bėgikams rinktis starto vietoje, likus dešimt min iki starto. Koks sveiko proto žmogus išsirengęs trinsis minusinėje temperatūroje dešimt minučių? Visi rimčiau bėgantys perdaug neskuba, taigi prie starto linijos buriuojasi šilčiau apsirengę piliečiai, kurių tikslas – sėkmingai pasiekti finišą. Bėgimo rengėjai šįkart apsiribojo trumpomis kalbomis (galėtų visada taip) ir duoda startą dar likus keturioms – penkioms minutėms iki nurodyto nuostatuose laiko. Taigi varžybos prasidėjo – ir tada nubėgančius puola vytis pernelyg neskubėję nusirengti rimtesni bėgikai. Kas vėluoja 50m, kas 100m, visus perspjauna pernykštis nugalėtojas pavėlavęs virš minutės. Panašu, kad iš pirmo finišavusiųjų dešimtuko vėlavo šeši – septyni žmonės. T. Venckūnui (1v.) ir J. Križinauskui (2v.) vėlavimas laimėti nesutrukdė. Na o organizatoriams tokie triukai garbės nedaro – į laikrodį reikia dažniau pasižiūrėti.

Lyginant su praėjusiais metais – dalyvių mažiau apie trečdalį, bet vyrų tarpe pirmas ketvertas gerino pernai metų pirmos vietos laiką, nepaisant to, kad tą pačią dieną Šiauliuose vykęs Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas irgi atėmė kelis potencialius dalyvius. Moterų tarpe visiškai atvirkščias vaizdas – pirma V. Damašickienė, kurios geriausi laikai jau tolokai praeityje, o už jos – jau visiškos mėgėjos. Kelios mėgėjos bėgioti ristele gavo puikią progą pasidžiaugti taurėmis. Išvada – reikia dalyvauti visur ir visada, kada nors pasiseks.