Pasikeitusi Rezeknė

Praeitų metų rugsėjį vyko pirmasis pusmaratonis Rezeknėje, praėjo pusmetis ir štai – antrasis bėgimas. Pasikeitimų daug ir akivaizdžių. Organizaciją perėmė Sportlat kompanija, taigi ir posūkis į komercinę pusę ryškus. Padidėjo dalyvio mokestis, atsirado entuziasmo nekeliantis to mokesčio didinimas artėjant varžyboms. Tačiau pagausėjo amžiaus grupių, ypač vaikams, atsirado piniginiai prizai pagrindiniame nuotolyje, na ir pačios varžybos virto pusmaratonių serialo “Skrien Latvija“ pirmu etapu.

Ryškiausias pokytis vis gi – visiškai nauja trasa. Kitoje vietoje, bet nemažiau kalvota. Beje, vietos pakeitimas pakišo koją gausiai čia patraukusiems tautiečiams – visi pernai bėgę kažkodėl iš pradžių traukė į senąją vietą. Malonūs prisiminimai, ko gero. To pasekmė – nelabai vykęs apšilimas prieš startą. Pati trasa sudėtingumu primena pernykštį variantą, bet atsirado tai, ko daugelis bėgikų nemėgsta – apsisukimai siaurose gatvėse, viename rate netgi du. Taigi pusmaratonio dalyviams tokių sustojimų ir įsibėgėjimų teko padaryti  dešimt, kas prie aukštų rezultatų tikrai neveda. Kadangi Rezeknė išsidėsčiusi ant kalvos, tai abu nutolimai nuo miesto centro yra žemyn, apsisukus – prasideda kilimas. Pirmasis apendiksas nestatus ir neilgas, na o antrasis yra duodantis per kojas ir kvėpavimo sistemą kaip reikiant. Pridėjus pavasarinių duobių ir balų įvairovę (ypač finišo tiesiojoje), senoji trasa pasirodė geresnė visa galva.

Trasos ypatumai pakoregavo rezultatus. Nugalėjo M. Viršilas, bet nemanau, jog savo rezultatu labai apsidžiaugė, valanda dvylika su puse yra gerokai prasčiau, nei įprasti ši0 bėgiko pasirodymai panašaus sudėtingumo trasose (pvz Rumšiškėse). Na, visada galima pasiteisinti pavasarine forma. Moterų tarpe pirma latvių olimpietė D. Lina. Abu nugalėtojai daug vargo su varžovais neturėjo, kur kas įdomesnė kova vyko dėl prizinių vietų šešetuke, ypač vyrų tarpe. Antrasis, ilgai Viršilą persekiojęs, latvių jaunimo atstovas  Kristaps Berzinš, paskutiniame rate gavo sprukti nuo ne juokais susikibusių K. Kaiminšo ir A. Sergejevo, finišą laimėjo Kaiminšas. Penktas V. Gražys, lygiai taip pat vos pabėgęs nuo Kleperio ir Jociaus. Prizininkų šešetą užbaigė Kleperis, sugebėjęs labai lygiai išdėstyti jėgas trasoje ir iš antro dešimtuko vidurio per antrą pusmaratonio pusę pakilti į šeštą vietą. Moterų tarpe tokios kovos buvo mažiau, prizininkės paaiškėjo jau priešpaskutiniame rate.

Verta paminėti šio bėgimo populiarumą lietuvių tarpe. Be pernai bėgusių Na pagauk ir RCN atstovų, šiemet pasireiškė Inžinerija, gausiai plūstelėjo Kauno rajono, tiksliau buvusios ŽŪA bėgikai, pasirodė ir porelė Šviesos karių.

Apdovanojimai tradiciškai latviški – vos nevisur pas mūsų šiaurinius kaimynus populiaru įteikti maisto produktus. Ne išimtis ir Rezeknė – visi prizininkai gavo progą pasigardžiuoti vietinės gamybos dešromis. Užsigėrimui izotoninio gėrimo pakuotės ar ne po dvylika butelių, kai kas gavo ir po porą jų, jei tapo prizininkais bendroje įskaitoje ir amžiaus grupėje kartu.

Šiaip visai smagus bėgimas, gal tik be reikalo atkeltas į pavasarį. Nors iš kitos pusės, naujam renginiui rudenį sunkoka įsiterpti, jei norima išlaikyti aukštą lygį. Rugsėjį – spalį  Valmiera, Nida, Sigulda mėnesio atkarpoje, sunkoka surinkti pajėgius bėgikus.