Praleisti ir eiti į turinį

Pasilakstymai po Lietuvą

balandžio 25, 2013

Kaip ir kiekvienais metais balandžio mėnesį yra nemažai bėgimo varžybų. Miestuose ir kaimuose, tradicinių ir naujų, pasižyminčių dalyvių gausa ir nelabai lankomų.

Sąrašą pradeda balandžio pirmąją vykęs Velykinis bėgimas Jonavoje. Jonaviečių maratono klubas vykdo nemažai bėgimo renginių, ir kai kuriuos iš jų bando paversti tradiciniais. Šis toks ir yra – pernai buvo nedrasus pabandymas, be reklamos, šiemet jau šioks toks vietinio mąsto renginys. Buvo planuota , kad pagrindinis nuotolis bus 8,4km ir nuotoliai vaikams, bet likus nepilnai savaitei įsiterpė maratonų fanatikas Garmus – taip prisidėjo klasikinis maratonas. Pastarajį nuotolį ryžosi bėgti tik penki adrenalino mėgėjai, visi nelengvą Varnutės tvenkinių trasą ir įveikė – kas persistengė pirmuose ratuose ir vėliau kankinosi, kas netrumpai vaikštinėjo, o lygiausiai jėgas išdėstė V. Totilas ir pelnytai buvo pirmas.Maratoną pilnai buvo galima palaikyti balandžio pirmosios pokštu, bet taip neatsitiko. Tikrą pokštą iškrėtė gamta, privertusi sniego kaip viduržiemį, laimei, takai buvo operatyviai nuvalyti ir klampoti per sniegą teko tik penkiasdešimties metrų ruože tiems, kas bėgo 4,2km ratą. Dalyvių ne per daugiausia, be vietinių – kauniečiai, elektrėniškiai ir keletas piliečių, kuriems neduok pavalgyti, tik leisk prabėgti, pastarieji sutinkami vos ne  visuose Lietuvos bėgimuose.

Mėnesio viduryje tradicinis bėgimas Berčiūnai – Panevėžys, sėkmingai virstantis Senvagės bėgimu. Lygiai taip pat sėkmingai prarandantis populiarumą – kažkada buvęs vos ne tarptautiniu renginiu, dabar sutraukia tik kelias dešimtis bėgikų. Šiemet prie to stipriai prisidėjo amžiaus grupių sumažinimas, nežinau kas išmeditavo jaunučių, jaunių ir jaunimo grupių sujungimą į vieną, atskirai darant vaikų grupę. Kvailesnį suskirstymą esu matęs tik kartą (ne Panevėžyje) – tai viena grupė iki dvidešimt keturių metų, kiti vyresni. Na, visais atvejais tai organizatorių reikalas. Grįžtant prie šio bėgimo – dalyvių skaičių stipriai sumažino veteranų grupių panaikinimas. Šiaip šiame bėgime originaliausias bruožas yra tai, kad registracijos vieta nutolusi nuo starto apie kilometrą – kito tokio bėgimo Lietuvoje nežinau (neskaitant tų į kur į startą vežama organizatorių transportu). Yra ir pliusų – lengvosios atletikos manieže galima nusiprausti, piniginiai prizai privilioja keletą stiprių bėgikų, beveik visada bėga R. Drazdauskaitė (kaip ir šiemet), M. Diliūnas ir kiti. Trasa lygi ir greita, tiesa, Senvagės ratas yra maždaug 950m ilgio, taigi, tai paaiškina kosminius kai kurių bėgikų greičius. O organizatoriai serga “lietuviška“ liga – apvalina nuotolius į didesnę pusę.

Totilo vardinis maratonas vertas atskiro straipsnelio, taigi apie jį kitąkart.

10km Kleboniškio krosas prie Vilniaus – Klaipėdos greitkelio – dar  vienas smagus pabėgiojimas miške be didelių pretenzijų. Keturi ratai po 2,5km, vaikams – vienas ratas, vyresniems – du ratai, savitai, bet logiškai išdėstytos amžiaus grupės. Truputį purvo, truputį nespėjusio ištirpti ledo Kleboniškio miško takais. Startas labiau tiktų orientacininkams – bėgikai išsirikiuoja miško pakraštyje ir pirmyn tarp medžių, duobių į kažkur priekyje esantį nelabai platų taką. Jei starte nepaklysti, tai toliau trasa pažymėta labai aiškiai, finiš0 koridorius ir ratų atsiskyrimo vieta pažymėtos. Po finišo vanduo ir bandelės, rezultatai ant pušies kamieno. Dalyvių ne per daugiausia, kauniečiai, jonaviečiai, elektrėniškiai, alytiškiai, Vilniaus miesto ir rajono bėgikai. Pastarieji šiemet ir nusinešė didžiają apdovanojimų dalį. Nors, kai amžiaus grupių daug, dalyvių – ne, tai prizininkų buvo ar ne virš pusės bėgusių. Varžybų pavadinimas “Sveikas žmogus“ kilęs iš tų laikų, kai bėgimą rėmė to paties pavadinimo žurnalas. Jo rėmėjų tarpe neliko prieš keletą metų, buvo dingęs ir tas pavadinimas, kažin kam jį Kauno BMK sugražino? Geriau tiktų “Sveikas bėgikas“ ar pan. (“Bėgantis žmogus“ jau yra – Garliavos bėgikai naudoja šį pavadinimą).

Kauno pusmaratonis – daug distancijų, nemaži dalyvio mokesčiai, tradiciniu tampantis bardakėlis rezultatuose, vos ne nuliniai apdovanojimai. Nepalieka įspūdis, kad VŠĮ Tarptautinis maratonas, po to, kai iš ten buvo išprašytas E. Martinka, paprasčiausiai iš bėgimo daro biznelį. Gerai tai ar blogai, nesiimsiu spręsti. Faktas – stipriausi Lt bėgikai šios firmos renginių pradėjo vengti. Kaune iš vyrų dėmesio  vertas tik A. Žukausko laikas, moterų rezultatai primena veteranių pirmenybes. Tie keli stipresni  kauniečiai iš trenerės Juodeškienės grupės, kurie bėgo trumpesnius nuotolius, padarė, naudodamiesi proga, lengvą treniruotę.  Kol daugumą dalyvių tenkina medalis po finišo, tol tokie renginiai bus gausiai lankomi, tik bijau, kad tai gan laikinas reiškinys. Na, o kol bėgimas ant bangos, Tarptautinis maratonas stengiasi – šiemet organizuoja ar ne aštuonis renginius, bent pusė iš jų – tikrai proga parinkti dalyvio mokestį. Ši kompanija dar sugeba nustebinti nesugebėjimu tvarkyti rezultatus – Vilniaus Kalėdiniame bėgime iš vis buvo košmaras, Kauno pusmaratonyje vėl – sugebėta pražiopsoti 10,5km moterų nugalėtoją. L. Kančytė antrą vietą aplenkė vos ne dviem kilometrais, gal organizatoriai nelabai orientuojasi kas kaip bėga, ir laukė moterų žymiai vėliau?

 

Reklama

From → Uncategorized

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: