Praleisti ir eiti į turinį

Vilemų maratonas 2013

balandžio 26, 2013

Viename iš internetinių dienoraščių radau Bostono maratono apibūdinimą, jog tai esą “šeimyninis maratonas“, nes visi dalyviai jaučiasi kaip viena šeima. Asmeniškai sunkokai įsivaizduoju šeimą iš beveik trisdešimties tūkstančių žmonių. Na, Bostonas toli, o štai Kauno rajone vykstantis Vilemų maratonas kur kas labiau atitinka tokį apibūdinimą. Visų pirma, jį rengia gerai žinomas bėgikas V.Totilas su šeima, savo sodyboje, nepagailėdamas ir asmeninių lėšų. Antra, metai po metų, jį bėga tie patys, iki skausmo vienas kitam pažįstami,  asmenys iš visos Lietuvos. Trečia, tai nepakartojama renginio atmosfera, kurios  nesiimsiu aprašinėti, ją reikia pajausti pačiam. Visa tai kartu sudėjus, veikia kaip neblogas magnetas ir nors kartą dalyvavusiam, kiekvienų metų balandžio mėnesio  bėgimo įvykis nr 1 – tikrai Vilemų maratonas.

Taigi – nuo Kauno į Zapyškį, už jo pasivažinėjimas pavasariniais miško keliukais ir išlindus iš miško ar ne trijų sodybų dydžio Vilemų kaimas. Startas ir finišas Vido sodybos kieme. Pirmi trys šimtai metrų jau pradžiuvę, bet po to purvas, pora šimtų metrų sausesnio keliuko ir smagiausia trasos dalis – apie pusantro km ledo, sniego ir balų, kol nubėgus apie 1,9km, išlendama į asfaltą, kuriuo ir bėgama iki apsisukimo vietos už kiek daugiau nei trijų km. Ten galimybė gurkštelėti vandens ir tas pats kelias atgal iki Totilo sodybos kiemo, kur nusikamavę bėgikai gali rimčiau užkąsti prieš sekantį ratą. Po finišo – pirtis, dušas ar vandens kubilas – pagal norus. Kai kam sėdėjimas kubile pasirodė malonesnis net už apdovanojimų ceremoniją. Gerai, kad organizatorius buvo malonus, ir  nugalėtojo taurė nukeliavo tiesiai į vandens procedūrų centrą. Galima paminėti sriubą nuo laužo, alaus upelius, suplukusį Vidą, benešiojantį apdovanojimus prizininkams, P. Pranckūną komentatoriaus vaidmenyje  ir t. t.

Tradiciškai, be maratono, vyksta estafetė, kurioje du, trys ar keturi dalyviai įveikia maratono trasą, bei šiaurietiško ėjimo varžybos. Ėjikų būrelis ne pats gausiausias, o estafetėje susirėmė aštuonios komandos. Pirmame etape į priekį iškart nurūko Inžinerijos,RCN, Kauno BMK, Jonavos ir RCN2 atstovai. Greitai paaiškėjo, kad Čalkevičius (Kaunas) ir Kvedaravičius (RCN2 ) kiek pervertino savo jėgas ir jau išbėgus į asfaltą juos ėmė lenkti maratono bėgikai. Likęs trejetas laikėsi iki pat etapo pabaigos, kol apledėjusiame keliuke pabandė atitrūkti I. Černikovas (Inžinerija). Žukovskis (RCN) nepaleido ir Igoriui apsiraminus, savo ruožtu pagreitėjo, sukurdamas persvarą prieš antrą etapą. Tuo kova dėl pirmos vietos estafetėje ir baigėsi, nes antrame etape Inžinerijai ir Jonavai atstovavo ne patys greičiausi bėgikai, jonavietis dar ir pasiklydo, nors trasa pakankamai aiški. Taigi J.Važgėla (RCN) persvarą įtvirtino ir paskutiniai etapai (P.Pranckūnas ir E.Žigis) galėjo varžytis nebent su maratono lyderiu T. Venskūnu. Prieš pastarajį tenka nusiimti kepurę – E. Žygiui paskutiniame etape Tomas nepaliko jokių šansų. Jonavai antrą vietą trečiame etape  sugražino A. Žukauskas, Inžinerijos trejulė – treti, RCN2 – ketvirti, nors  trečiame etape jau mezgėsi intriga – Inžinerijos persvara pastebimai nyko. I. Černikovas, nors ir bėgo antrąkart, ketvirtame etape visas intrigas sunaikino.

Kas dėjosi maratone? T.Venskūnas nusprendė pasigalynėti su estafetininkais ir jam tai puikiai pavyko. Pavydėtina forma – po savaitės toks pat laikas krosinėje trasoje Klaipėdos nevaržybiniame (?) maratone. V. Žlabys kurį laiką bandė laikytis su Tomu, bet po trijų km suprato, kad ne ten pataikė ir atsiliko. Po pirmo apsisukimo trečias V.Gražys, už jo A. Ardzijauskas su pačiu trasos šeimininku, dar toliau – Auškalnis, Pilėnų atstovai D.Didaronkus ir R. Vilčinskas ir kiti. Antrame rate Venskūnas ir Žlabys didino persvarą, pilėniškiai aplenkė Auškalnį ir priartėjo prie Aido su Vidu. Trečiame rate Tomas toliau persekiojo estafetės lyderius, o štai V. Žlabio tempas ėmė kristi, nors persvara prieš trečią vietą dar buvo įtikinanti. Stabiliai bėgantys Vilčinskas ir Didaronkus pakilo į ketvirtą – penktą vietas, Aidas pabėgo nuo Vido, o jį pasigavo E.Vedeikis. Ketvirto rato įvykiai: T.Venskūnas galingai finišuoja, Žlabys pradeda vaikščioti, ir likus dviems km iki finišo, užleidžia antrą vietą V. Gražiui. Ardzijauskas ketvirto rato visai nebėga, Didaronkus pabėga nuo Vilčinsko ir užima ketvirtą vietą, Ramūnas – penktas. Puikiai jėgas paskirstęs A. Kazlauskas pakyla į šeštą vietą, užbaigdamas prizininkų gretą. Totilas ir Vedeikis finišuoja vos ne apsikabinę. Moterų tarpe  M. Kaminskienė traukiasi po antro rato, nors prieš vienintelę varžovę – S.Bukšnienę turėjo apie minutę persvaros. Sadai belieka užbaigti trasą, ką ji ir padaro, palikdama už nugaros pusę finišavusių vyrų. Pagal tradiciją – į apdovanojimus  apsivyniojus rankšluosčiu, nemažam vyrų džiaugsmui.

Operatyviai pateikiami rezultatai, gausūs apdovanojimai ir galima skirstytis. Norintys vaišinasi  nors iki ryto, vyksta šokiai su muzikantais – taigi bandoma sukurti įsimenančią šventę.

Teko nugirsti ir tokią statistiką: visuose Vilemuose vykusiuose maratonuose (neskaitant anksčiau vykusių Kleboniškio maratonų)  finišavo penkiese – E. Vedeikis, E. Auškalnis, V. Gražys, A. Kazlauskas ir S. Bukšnienė. Galima vadinti Vilemų elitu. Ir dar  – Vilemuose kol kas laimi tik Venskūnas ir Gražys. Ar išliks ši tradicija kitais metais?

Reklama

From → Uncategorized

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: