VIEN TIK AUKSAS VALDO MUS?

Vieni metai keičia kitus, keičiasi gamta, keičiasi žmonės, keičiasi ir bėgimo pasaulis. Bent jau Lt tai tikrai. Taigi keletas žodžių apie pokyčius,  tiksliau, apie vieną iš jų – dalyvio mokestį.

Pamenu laikus, kai tai buvo itin retas reiškinys Lt padangėje. Jei ir būdavo, tai gan kuklus, pateisinamas organizatorių išlaidomis. Bet laikai keičiasi, dalyvio mokestis irgi. Užteko atsirasti Vilniaus maratonui ir dalyvio mokestį įvedė pusės varžybų organizatoriai. Na kol jis siekė litą ar du, nelabai kreipdavai dėmesį. Įdomybės prasidėjo, išpopuliarėjus bėgimui. Apsukresni piliečiai greit susigaudė, kaip iš to užkalt pinigų ir “panieslo “(“pasinešė” – maždaug)!

Nauji bėgimai ėmė dygti kaip grybai po šilto lietaus.  Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, jau ir Alytuje. Iš didesnių miestų Šiauliai ir Panevėžys tik kažko atsilieka su naujais komerciniais startais.  Na, dar viskas prieš akis. Atrodytų džiaugtis reiktų renginių gausa.  Bet. Ir, pasirodo, didelis bet. Pakanka tik paskaityt nuostatus ir į akis iškart krenta – skyrius apie dalyvio mokestį kaip reikiant, apie apdovanojimus – pora eilučių. Na ir sumos – labai jau dažnai dviženklės. Iškart tampa aišku, koks varžybų tikslas.

Taigi dalyvio mokesčiai išaugo. Įvedus eurą išaugo dar labiau. 8-9 eurai įprastas dalykas, nors penketą metų atgal, tiek litais atrodė daugoka. Padėtis su dalyvio mokesčiais tapo įdomi. Pas kai kuriuos organizatorius – kurioziška, kaip antai Kauno maratone: rezultatai svetainėje net nepaskebti, o raginimas registruotis ateinantiems metams jau yra, matot, palankiausia kaina dabar. Kitaip tariant, paršliaužei  namo ir klok pinigėlius. Apie VM išvis geriau patylėsiu, nes geriausiai padėtį nusako vyresnių bėgikų tarpe sklandantis juokelis: “kas durnas ir turi pinigų, tas bėga Vilniaus maratoną”.

Na dar su didžiaisiais bėgimo renginiais galima taikytis. Visur pasaulyje, ko gero, tas pats. Žymiai blogiau, kai pinigų uždirbinėjimu užsiima senų tradicinių bėgimų organizatoriai. Pavyzdžių pilna. Jonava, Kovo 11-os bėgimas: nemokamas eilę metų, prieš kokius šešis metus nemokama liko tik išankstinė registracija, atėjus všį TM biznieriams su bėgimo taurės projektu tapo  vienu iš brangesnių provincijos bėgimų. Dar  blogesnis variantas – bėgimas aplink Želvos ežerą – per vienus metus dalyvio mokestis pašoko nuo 5 litų iki tiek pat eurų. Pats bėgimas nei kiek nepagerėjo, atvirkščiai, piniginiai prizai dingo. Kuo toliau, tuo įdomiau – pasvaliečiai, seniau burbėję, kad Vilniuje neįmanoma bėgt dėl mokesčių, dabar nebesismulkina – po du eurus net iš vaikų nori. Saločiuose pernai vasarą bėgo gal 8 dalyviai, šiemet organizatorius vis tiek mokestį renka. Kažin,šiemet išvis kas nors bėgo? Platelių bėgimo organizatoriai net persistengė – prieš kokius tris ar keturis metus bėgimo aplink Platelių ež. mokestį prilygino rimto maratono mokesčiui. Įdomu, ten kas nors bėgo? Rezultatų iki šiol nerandu.

Paklaidžiojus po provinciją, grįžtam į sostinę. Daugiausiai žmonių – atitinkamai ir įdomybių. Užnešė Tengris trailų madą ir pasipylė uždarbiautojų banga. Įvairaus plauko trasos, laukiniai ir naktiniai pasilakstymai po miškus ir t.t. Mokesčiai dviženkliai, apdovanojimai minimalūs, išlaidų organizavimui beveik nėra, o kaip netyčia nugirdau – vienas iš organizatorių skundėsi, kad pelno 0. Triskart cha, sakyčiau.

Stebina dalyvių skaičius komerciniuose bėgimuose. Naujoji bėgikų karta moka pinigus nemąstydami. Svarbu reklama feisbuke ir gražus medalis – dalyviai plūsta šimtais. Ypač nustebino „sherun“ moterų bėgimas – 15 eurų mokestis ir 5km nuotolyje apie tūkstantį dalyvių! O dar sako Lt sunki ekonominė padėtis. Arba visos laaabai marškinėlių nori.

Na, bet grįžtam prie dalyvio mokesčio. Ne taip seniai E. Martinkos bėgimai atrodė nepagrįstai brangūs. Naivumas aukšto lygio buvo. Palyginus su kai kurių piliečių užmojais, tai „Sporto renginių“ firma atrodo kukli kaip kaimo mergaitė. Įmonių estafečių varžybos –  vienam dalyviui skaičiuojant po 20 eurų, zombių ir spalvotųjų (wtf – kaip dabar madinga sakyti) bėgimai ne ką pigesni. Rekordas priklauso kažkokiam pramoginiam bėgimui, apie kurį informaciją aptikau užklydęs į bėgikai.lt forumą. Detalės jau išdilo iš atminties, bet dalyvio mokestis įstrigo ilgam – pradinė kaina 30 eurų!

Kaune irgi ne ką geriau. Užvedė madą VM rengti komercinius bėgimus laikinojoje sostinėje, kauniečiai sėkmingai tai pratesė. Visokie ąžuolynai, orionai, pink ranai – tik mokėk. Trailų rengėjų irgi atsiranda. Blogiausias dalykas, kad ir valstybės lėšų gaunanti LBMA  pradėjo rinkti dalyvio mokesčius savo renginiuose. Įžūloka, sakyčiau. Nežinau, kaip derinasi bėgimo propagavimas su dalyvio mokesčiu vaikams. Greičiau kvepia atbaidymu nuo bėgimo.

Na ne viskas Lt padangėje taip jau blogai. Paieškojus galima rast ir nemokamų varžybų. Tiesa, miestuose, bent jau didžiuosiuose, tokį žinau tik vieną – Medininkų estafetę. Žinant, kad tai pagarbos renginys, galima tikėtis, kad komerciniu jis  niekad netaps. Kitur – irgi gerų dalykų yra. Tenka žemai nulenkti galvą prieš Ukmergę. Pabaiskas – Ukmergė nemokamas, ir pagal rūpinimąsi bėgikais yra vienas geriausių bėgimų Lt. Kaimynai iš vakarų pusės kovo vienuoliktą galėtų pavyzdį imt. Krosų taurė rengiama grynai komercinių struktūrų taip pat nemokama. Apsieina be dalyvio mokesčio Vaškai, Naisiai, Baltoji Vokė, Papilė, Vilniaus ir Šiaulių rajonų krosų  varžybos, šiemet atgimęs Švenčionėlių bėgimas. Aišku, kiečiausias Lietuvoje Totilo maratonas (nors…   greičiau jau ultramaratonas) taip pat.  Gal dar ką ir praleidau.

Na dar gerai, kad Lt padangėje neteko susidurti su įdomesniu reiškiniu, kai dalyvio mokestis surenkamas, varžybos atšaukiamos, pažadant sumokėjusiems nemokamą startą kitais metais. Na o po metų jos tiesiog neorganizuojamos. Lenkijoje jau taip yra buvę. Klausimas – kada apsukrūs tautiečiai susigaudys?