Pasilakstymai po Lietuvą 2

Pavasaris pasižymi bėgimo renginių gausa – tiesiog bėk ir džiaukis. Kai kuriais renginiais galima džiaugtis, kai kurie sukelia kreivoką šypseną. Iš eilės:

– balandžio gale kasmet vyksta bėgimas Pažaislyje, aplink žinomą Pažaislio vienuolyną. Šiemet  tai, ko gero, mažiausias renginys pagal dalyvių skaičių. Pagrindinį nuotolį įveikė apie dešimt ar kiek daugiau bėgikų. Bėgimą organizuoja klubas skambiu pavadinimu – Jungtinis sveikatos klubas. Tačiau pažiūrėjus kas dalyvavo, galima pagalvoti, kad sveikuoliai  Kaune yra Raudonosios knygos verta rūšis. Absoliuti dauguma bėgusių – tie patys užkietėję bėgimo maniakai, kurie bėga visur. Bėgimo trasa verta dėmesio: dalis jos tęsiasi gana vaizdinga Kauno marių pakrante. Šiaip krosinio pobūdžio – ratas 1,12km ilgio, asfaltas užima tik apie tris – keturis  šimtus metrų, likusi dalis – lauko keliukas palei vienuolyno tvorą, kuriame yra poros šimtų metrų ilgio pievos atkarpa su keliomis balomis. Paviršius nevisai stalo lygumo, bet pakilimai sunkokai pastebimi. Taip dešimt ratų ir varžybos baigtos – po medalį prizininkams (kuriame kažkodėl 10km įrašas, nors trasos ilgis 11,2km) ir namo. Nugalėtojai: T. Ignatavičius ir E. Pauliukevičiūtė (be varžovių!).

– gegužės pirmoji – nedarbo diena, taigi ja naudojasi varžybų rengėjai, nesukdami galvos, kad dažnai netoli vienas nuo kito vyksta panašūs renginiai. Šįkart: Kaune istorinės prezidentūros bėgimas miesto centre ir jubiliejinis, net penkiasdešimtas, tradicinis bėgimas Anykščiai – Puntukas – Anykščiai. 50 – garbingas jubiliejus, taigi Kaunas atidedamas kitiems metams. Jubiliejui Anykščiai pasiruošė – papuošta starto –  finišo vieta, net su dviem arkomis, atidarymas su šokėjomis, loterija po varžybų, kur prizus laimėjo turbūt daugiau nei pusė dalyvavusiųjų, jubiliejinį bėgimą atspindintys stikliniai prizai (kaip neprisiminti kvarcinio smėlio kasyklos), piniginiai prizai absoliutiems nugalėtojams, košė ir arbata po finišo. Puikiai parengta trasa – žymėjimas, žmonės prie posūkių, net kilometrinės atžymos – kas šiaip retas reiškinys Lt bėgimuose, smagus apibėgimas apie Puntuko akmenį. Iš trūkumų: nuotolį aiškiai bandyta suapvalinti iki vienuolikos km, taigi šeštas km, kuriame apibėgama apie apie Puntuką pailgėjo pusantro šimto metrų mažiausiai. Na ir vaikų nuotolį patingėta atmatuoti – vietoj parašytų trijų km, buvo bėgama puskilometriu trumpesnis nuotolis. Vėsu, šviečia dar pavasariškai nekaitri saulutė – taigi oras puikus. Po starto jauniai, bėgantys šešis km, rauna į priekį, lyg bėgtų vieną km, labiau patyrę bėgikai kurį laiką laikosi už nugarų, tačiau jau po pusantro km jaunatviškas azartas ima sekti ir priekyje atsiduria pagrindinio nuotolio lyderiai – V. Gražys, T. Kalkauskas, A. Pošiūnas. Laipteliai aplink Puntuką nepatiko jonaviečiui, lyderiai lieka dviese. Pošiūnas išlaiko stabilų bėgimo tempą ir po aštuonių km atitrūksta, Gražys finišuoja antras, trečią vietą išsaugo Kalkauskas. Moterų tarpe karaliauja vietinės bėgikės, tiesa, su gana kukliais rezultatais, nugalėtojos R. Stankevičienės vidurkis tik 4:41/km.

– pirmas gegužės savaitgalis kasmet pasižymi bėgimų gausa. Gegužės ketvirtą jų net keturi: Vietrino taurė Kaune, Baltoji Vokė (nežinia kodėl atsikėlusi iš paskutinio balandžio savaitgalio, gal siekia, kad pas juos kuo mažiau bėgikų atvažiuotų?), HBH bėgimas Žibininkuose, ir ultra pabėgiojimas su Šviesos kariais pajūriu. Pastarieji du bent jau kitame Lt gale. Vietrino taurės bėgimas po Anykščių pasirodė kiek niūrokas. Dalyvių nedaug, vaikų irgi negausiai. Didžiausias pliusas – tiksliai išmatuota trasa, taigi nereikia sukti galvos, kiek čia nubėgai. Reljefo skirtumai turbūt netoli nulio. Išskyrus staigoką posūkį Ažuolyno gale, kitur galima išvystyti rekordinius sau greičius. Nugalėtojas – A.Meška pirmavo nuo pat pradžių iki pat finišo, nepamaišė ir išvakarėse sėkmingai įveikta Lt kroso pirmenybių trasa Palangoje (5v. absoliučiai). Pirmuose km dar už jo bandė laikytis A.Žukauskas, bet tai tęsėsi neilgai. Antras – T. Venskūnas, per daug pasikliovė savo finišuotojo sugebėjimais ir Artūro nebepasivijo, trečias – Žukauskas. Moterų tarpe kartu ilgai bėgo S. Bukšnienė ir S. Janavičiūtė, vis tik veteranės tempas paskutiniuose trijuose km varžovei pasirodė per aukštas, Sada pirma, trečia – tolokai atsilikusi pasvalietė A. Medutytė. Verta paminėti jonaviečius D. Cibulską ir T. Kalkauską – trečios varžybos per keturias dienas (Anykščiai, Lt kroso pirmenybės Palangoje, Kaunas), aktyvus jaunimėlis auga.

Baltoji Vokė kasmet rengia nemažą sporto šventę, kurios metu bėgama 9,2km ratas B. Vokė – Rūdninkai – B. Vokė, nors organizatoriai užsispyrusiai rašo, jog distancijos ilgis yra 10km. Trasa lygi, tradiciškai pavasariškai karšta, pasižymi apgaulinga pabaiga – paskutiniai du km bėgama tiesiąja, finišas matyti iš tolo, tik kažkodėl labai jau lėtai artėja. Nemaža tikimybė pernelyg ankstyvam finišo spurtui. Tampa tradicija šiame bėgime, kad vanduo po finišo – tai pačių bėgikų reikalas, pernai jo visai nebuvo, šiemet panašu, jog organizatoriai kiek vėlokai apie tai prisiminė, buteliukai su vandeniu atsirado, kai ėmė finišuoti paskutinieji bėgikai. Nors gal ir logiška – labiau pasiruošę devynis km ir be vandens gali nubėgti, o štai lėtesniems nešaltą dieną net trasoje vanduo nepakenktų. Iš pogrindžio šiemet išniro vaikų keturių km bėgimas, ankstesniais metais apie jį buvo galima išgirsti tik atsistojus į starto vietą.Po starto trasos išsiskyrė ir vaikų trasa nebuvo tinkamai pažymėta, atsirado keletas klaidžiojančių, praradusių prizines vietas. Pagrindiniame bėgime niekas neklaidžiojo ir prizinės vietos vyrų tarpe paaiškėjo pirmuose km. Eilinį kartą nugalėtoju tapo P. Pranckūnas, antras  – klaipėdietis studijuojantis Vilniuje D. Stašys. Trečias – dar vienas veteranas – I. Černikovas. Moterys – pirma O. Ziuganova (Grigiškės), ilgojoje tiesiojoje parodžiusi R.Siliuk, kad treniruočių stadione patirtis dar neišbarstyta, trečia – jaunatvišką energiją demonstruojanti T. Bulkevičiūtė. Iš ankstesnių metų šios varžybos garsėjo buitinės technikos prizais, deja, kasmet jų mažėja, krizė, ne kitaip.